Visiškai kompensavus krizinio laikotarpio nuostolius ir išaugus 15 %, pasaulinės plieno pramonės gamybos augimas 2011 m. sulėtėjo iki 6,8 %. Lyginant su ankstesniais metais, pastebima, kad Kinijos įtaka pasaulio plieno pramonės augimui toliau mažėjo. Kinijos plieno gamybos augimas per pastaruosius dvejus metus nusistovėjo ties 9–10 % riba, nors XXI amžiaus pirmajame dešimtmetyje nuosekliai augo po 20 % kasmet.
Palyginti su 2010 m., Japonijos ir Ispanijos gamybos apimtys krito, o JAV, Indijos, Rusijos, Vokietijos, Ukrainos, Brazilijos ir Prancūzijos augimo tempas išliko mažesnis už pasaulio vidurkį. Nors pasaulinis žalio plieno gamybos augimas 2011 m. sumažėjo nuo 15 % iki 6,8 %, Turkija pasiekė 17 % augimo tempą, kuris buvo 2 procentiniais punktais didesnis nei 2010 m. Dėl šio augimo tempo, kuris buvo maždaug du kartus didesnis už bendrą Turkijos ekonomikos augimą, Turkija tapo sparčiausiai augančia šalimi tarp 30 didžiausių pasaulio plieno gamintojų.
Gamyba
Turkijos žalio plieno gamyba 2011 m. pasiekė rekordinę 34,1 mln. tonų ribą, o tai yra 17 % daugiau nei praėjusiais metais. Dėl puikių gamybos augimo rezultatų, kurie taip pat buvo didžiausi tarp pirmaujančių pasaulio plieno gamintojų, Turkijos žalio plieno gamyba krizinį 2007 m. lygį viršijo net 32,2 %. Šiuo atžvilgiu Turkija tapo ketvirtąja gamintoja pasaulyje (po Kinijos, Indijos ir Pietų Korėjos), sugebėjusia viršyti prieš krizę buvusį gamybos lygį. Tuo tarpu Ispanijos, Prancūzijos, Ukrainos, JAV, Japonijos, Vokietijos, Italijos ir Rusijos gamyba ikikrizinio lygio dar nepasiekė.
Turkijos plieno ruošinių gamyba 2011 m. išaugo 11,8 % iki 24,4 mln. tonų. Pradėjus veikti naujiems pajėgumams, plieno plokščių (slabų) gamyba toliau sparčiai augo – padidėjo 33 % iki 9,7 mln. tonų (po 53 % augimo 2010 m.).
Kadangi visos naujos investicijos į plieno gamybos įrenginius buvo orientuotos į EAF (elektrinio lanko krosnių) technologiją, šio tipo gamyklos sudarė net 88 % viso bendro žalio plieno gamybos padidėjimo (kuris iš viso siekė 4,96 mln. tonų). Kol bendra EAF gamyklų žalio plieno gamyba išaugo 20,9 % iki 25,28 mln. tonų, gamybos plėtra naudojant BOF (pagrindinių deguonies konverterių) technologiją išliko tik 7,2 % ir pasiekė 8,83 mln. tonų.
Pajėgumai
2011 m. Turkijos žalio plieno gamybos pajėgumai padidėjo 10 % ir pasiekė apie 47 mln. tonų lygį (palyginti su 42,7 mln. tonų 2010 m.). Pajėgumų išnaudojimo lygis, kuris 2009 m. buvo nukritęs žemiau 70 %, o 2010 m. nežymiai pakilo iki 71 %, 2011 m. atsigavo ir pasiekė 76 % ribą.
Gatavo plieno gamyba ir suvartojimas
Bendra Turkijos gatavo plieno gamyba 2011 m. padidėjo 21,5 %, skaičiuojant kasmet, nuo 26,30 mln. tonų iki 31,94 mln. tonų. Šis augimas buvo didesnis nei 17 % žalio plieno gamybos prieaugis. Dėl naujų pajėgumų didžiausias gamybos augimo tempas užfiksuotas plokščiųjų gaminių segmente – pasiekta 9,08 mln. tonų riba (36,9 % augimas). Ilgųjų gaminių gamyba išaugo 16,3 % iki 22,87 mln. tonų (palyginti su 19,67 mln. tonų). Ilgasis plienas 2011 m. sudarė 71,6 % visos gatavo plieno gamybos, o plokščiasis plienas – 28,4 %. 2011 m. bendra Turkijos gatavo plieno gamyba išaugo 5,64 mln. tonų, o plokščiojo plieno gamybos augimas sudarė net 57 % šios plėtros.
Bendras Turkijos numatomas gatavo plieno suvartojimas 2011 m. sudarė 26,93 mln. tonų ir buvo 14,1 % didesnis nei 23,60 mln. tonų. Kol bendras ilgųjų plieno gaminių suvartojimas (kurie dažniausiai naudojami statybų pramonėje) išaugo 17,7 % iki 13,72 mln. tonų, plokščiųjų plieno gaminių suvartojimas (kurie dažniausiai naudojami automobilių, mašinų gamybos bei buitinės technikos pramonėje) pasiekė 13,2 mln. tonų, t. y. padidėjo 10,6 %. 2011 m. ilgasis plienas sudarė 51 %, o plokščiasis plienas – 49 % viso 26,93 mln. tonų suvartojimo.
Be to, dėl spartaus gamybos šuolio Turkijos plokščiojo plieno gamybos ir suvartojimo santykis 2011 m. pakilo iki 69 %, palyginti su 40 % 2005 m. Ilgųjų gaminių gamybos ir suvartojimo santykis, kuris 2005 m. siekė apie 174 %, 2011 m. sumažėjo iki 167 %, po to, kai 2008 m. buvo pasiekęs aukščiausią tašką – 215 %.
Turkijos ekonomika
Nepaisant pasaulio ekonomikos neapibrėžtumo, socialinių problemų kai kuriose Artimųjų Rytų šalyse ir gilėjančios skolos krizės ES, 2011 m. Turkijos ekonomika pasiekė aukštą augimo tempą. Nors susirūpinimas dėl pasaulinės ekonomikos vystymosi kartkartėmis trikdė rinkas, Turkijos ekonomika išlaikė lyderio pozicijas tarp besivystančių šalių ir ES ekonomikų dėl didelio augimo tempo ir griežtos fiskalinės drausmės.
Turkijos ekonomika per pirmuosius tris ketvirčius pasiekė 9,6 % augimo tempą. Metinė infliacija pasiekė dviženklį skaičių. Gamintojų kainų indeksas (GKI) padidėjo 13,33 %, o vartotojų kainų indeksas (VKI) – 10,45 %. Spartesnis augimas padėjo nedarbo lygiui 2011 m. lapkričio mėn. sumažėti iki maždaug 9,1 %.
Turkijos eksportui pasiekus 135 mlrd. USD (augimas 18,5 %), o importui padidėjus iki 241 mlrd. USD (augimas 29,8 %), šalies užsienio prekybos deficitas šoktelėjo 47,7 % iki 105,9 mlrd. USD. Šis didžiulis užsienio prekybos deficito augimas lėmė einamosios sąskaitos deficito padidėjimą 61 % iki 77,9 mlrd. USD.
Eksportas
Bendras Turkijos geležies ir plieno eksportas, įskaitant plieno gaminius ir vamzdžius, pasiekė 18,54 mlrd. USD. Tonažo atžvilgiu jis augo 5,3 %, o vertine išraiška padidėjo 25,2 % iki 16,63 mlrd. USD. Turkijos pusgaminių eksportas 2011 m. smarkiai krito – net 34,3 % iki 2,45 mln. tonų.
Labiausiai pastebimas eksporto augimas dėl didėjančių pajėgumų ir gamybos užfiksuotas plokščiųjų gaminių segmente – tonažas išaugo 51 % iki 2,3 mln. tonų, o vertė padidėjo 65 % iki 1,94 mlrd. USD. Ilgųjų gaminių eksportas, kuris tradiciškai yra didžiausia Turkijos plieno pramonės eksportuojama produktų grupė, padidėjo 14 % iki 10,5 mln. tonų, o vertė išaugo 38 % iki 7,36 mlrd. USD. Šiuo atžvilgiu pusgaminių dalis bendrame Turkijos plieno eksporte sumažėjo nuo 21 % iki 13 %, plokščiojo plieno gaminių dalis padidėjo nuo 9 % iki 12 %, o ilgųjų gaminių dalis išaugo nuo 52 % iki 57 %.
Vertinant regionus, dėl socialinių ir politinių neramumų didžiausias eksporto nuosmukis bendrame Turkijos plieno gaminių eksporte (išskyrus plieno gaminius ir vamzdžius) buvo pastebimas Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos regionuose. Turkijos plieno gaminių eksportas į Artimųjų Rytų ir Persijos įlankos regioną, kuris yra didžiausia Turkijos plieno eksporto rinka, sumažėjo 13,6 % iki 6,36 mln. tonų. Eksportas į Šiaurės Afrikos regioną, kuris anksčiau buvo antra pagal dydį rinka, sumažėjo 27,5 % iki 1,56 mln. tonų ir nukrito į trečiąją vietą. 2011 m. antra pagal dydį Turkijos plieno gaminių eksporto rinka tapo ES (daugiausia dėl puikių rezultatų pirmąjį pusmetį). Eksportas į ES padidėjo 59 % iki 2,28 mln. tonų.
Importas
Nors bendras Turkijos plieno importas tonažo prasme sumažėjo 3,3 % iki 10,68 mln. tonų, importuoto plieno vertė išaugo 18,5 % iki 11,82 mlrd. USD dėl besitęsiančio vieneto kainų lygio atsigavimo.
Dėl gamybos augimo 37 % plokščiasis plienas buvo pagrindinė produktų grupė, kurioje užfiksuotas didžiausias importo nuosmukis. Bendras Turkijos plokščiojo plieno importas tonažo atžvilgiu sumažėjo 5,9 % iki 6,43 mln. tonų, tačiau importo vertė išaugo 11,8 % iki 6,36 mlrd. USD. Nors ilgieji gaminiai yra didžiausias Turkijos eksporto produktas, leidžiantis šaliai būti viena didžiausių šių gaminių eksportuotojų pasaulyje, ilgųjų gaminių importas taip pat netikėtai padidėjo 13,2 % iki 1,36 mln. tonų. Be ilgųjų gaminių, bendrame importo krepšelyje išsiskyrė ir vamzdžių importo augimas, kuris padidėjo 21 % iki 366 000 tonų.
Vertinant plieno produktų importą pagal regionus (išskyrus plieno gaminius ir vamzdžius), ES išliko sąrašo viršuje – į Turkiją eksportuota 4,22 mln. tonų plieno. Antroje vietoje liko NVS šalys su 4,13 mln. tonų. ES sudarė 42,5 % bendro Turkijos plieno importo, o NVS – 41,5 %. Šiuo atžvilgiu iš šių dviejų regionų Turkija gavo net 84 % viso savo importuojamo plieno.
Plieno prekybos balansas
Turkijos eksporto ir importo santykis pagerėjo nuo 133 % 2010 m. iki 141 % 2011 m. Turkijos grynasis plieno eksportas padidėjo nuo 6,55 mln. tonų iki 7,86 mln. tonų tonažo atžvilgiu, o vertine išraiška išaugo nuo 3,31 mlrd. USD iki 4,81 mlrd. USD. Plieno prekybos deficitas su ES sumažėjo 11,4 % iki 2,62 mlrd. USD, o plieno prekybos deficitas su NVS šalimis išaugo iki 2,87 mlrd. USD (prieaugis siekė 10,2 %).
Metalo laužas
Dėl žalio plieno gamybos augimo 5 mln. tonų 2011 m. bendras Turkijos geležies metalo laužo suvartojimas taip pat padidėjo maždaug 5 mln. tonų – nuo 25,26 mln. tonų iki 30,79 mln. tonų (22 % augimas). Nors bendras Turkijos žalio plieno gamybos augimas siekė 17 %, o daugiausia metalo laužą naudojančių EAF gamyklų žalio plieno gamyba augo 20,9 %, bendras metalo laužo importas padidėjo tik 11,8 % dėl išaugusios vietinės metalo laužo gamybos. Nepaisant staigaus suvartojimo augimo, importuojamo metalo laužo dalis bendrame Turkijos suvartojime sumažėjo nuo 76 % 2010 m. iki 70 % 2011 m., o tai leido vietinio metalo laužo daliai padidėti iki maždaug 30 % bendro suvartojimo. Turkijos plieno pramonė sunaudojo 21,46 mln. tonų importuoto metalo laužo ir 9,3 mln. tonų vietinio metalo laužo.
Nepaisant to, kad metalo laužo importas iš ES regiono sumažėjo 6,4 % iki 9,9 mln. tonų, ES išlaikė didžiausios Turkijos metalo laužo tiekėjos poziciją – jai teko 46 % viso 2011 m. importuoto laužo. Importas iš JAV išaugo 36 % iki 5,82 mln. tonų. Trečiojoje vietoje po JAV buvo Rusija, kurios eksportas į Turkiją padidėjo 51 % iki 2,33 mln. tonų.
Prognozės
Tikimasi, kad Turkijos žalio plieno gamyba išaugs 11 % iki maždaug 38 mln. tonų. Prognozuojama, kad plieno suvartojimas padidės 8 %. Planuojami miestų renovacijos ir infrastruktūros projektai turėtų toliau remti Turkijos ekonomikos augimą, o kartu ir plieno suvartojimą, nepaisant tam tikro lėtėjimo dėl susirūpinimo pasaulio ekonomika, kuris gali turėti vėsinantį poveikį Turkijos ekonomikai. Nauji gamybos pajėgumai ne tik padės kurti naujas pramonės šakas, vartojančias plieno gaminius, bet ir užtikrins importo pakeitimą (substituciją).
Priklausomai nuo naujų pajėgumų įvedimo ir aktyvumo vietinėje rinkoje, plieno gamyba gali viršyti prognozuojamą lygį. Prognozuojama, kad mažėjanti paklausa eksporto rinkose ir besitęsiantis importo pakeitimas plokščiųjų gaminių segmente toliau skatins vietinius Turkijos plieno pramonės pardavimus. Kadangi Turkijos plieno pramonė turi galimybę efektyviau išnaudoti savo vietinę rinką, gamybos augimas nesukels spaudimo pramonės šakai, o tikėtina plėtra eksporto rinkose dar labiau parems gamybą. Nepaisant neapibrėžtumo pasaulio ekonomikoje ir lėtėjančios paklausos pagrindinėse eksporto rinkose, numatoma, kad plieno kainų lygis 2012 m. išlaikys augimo tendenciją, paraleliai gamybos sąnaudoms ir paklausai.